stovėti

立陶宛語

繼承自原始波羅的-斯拉夫語 *stāˀwēˀtei，源自原始印歐語 *stā- < *steh₂- (“站”)。同源詞包括拉脫維亞語 stāvēt、教會斯拉夫語 ставити (staviti, “放置”)、俄語 ста́вить (stávitʹ)、烏克蘭語 ста́вити (stávyty)、保加利亞語 ста́вя (stávja, “起來；成為；適合；恰當；發生；成長”)、捷克語 staviti (“放置，建造；延遲”)、波蘭語 stawić (“放置、建造、種植”)、哥特語 𐍃𐍄𐍉𐌾𐌰𐌽 (stōjan, “判斷”)（也許源自 *stōwjan），𐍃𐍄𐌰𐌿𐌰 (staua, “庭、院”)、古英語 stōwian (“阻止，抑制”)、英語 stow 等等。

stovė́ti (第三人稱現在時 stóvi，第三人稱過去時 stovė́jo)

stovėti的變位

		單數 (vienaskaita)			複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)	第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	stoviu	stovi	stovi	stovime, stovim	stovite, stovit	stovi
	過去 (būtasis kartinis laikas)	stovėjau	stovėjai	stovėjo	stovėjome, stovėjom	stovėjote, stovėjot	stovėjo
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	stovėdavau	stovėdavai	stovėdavo	stovėdavome, stovėdavom	stovėdavote, stovėdavot	stovėdavo
	將來 (būsimasis laikas)	stovėsiu	stovėsi	stovės	stovėsime, stovėsim	stovėsite, stovėsit	stovės
虚拟 (tariamoji nuosaka)		stovėčiau	stovėtum, stovėtumei	stovėtų	stovėtumėme, stovėtumėm, stovėtume	stovėtumėte, stovėtumėt	stovėtų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	stovėk, stovėki	testovi, testovie	stovėkime, stovėkim	stovėkite, stovėkit	testovi, testovie

stovėti的分詞