stovėti

立陶宛语

继承自原始波罗的-斯拉夫语 *stāˀwēˀtei，源自原始印欧语 *stā- < *steh₂- (“站”)。同源词包括拉脱维亚语 stāvēt、教会斯拉夫语 ставити (staviti, “放置”)、俄语 ста́вить (stávitʹ)、乌克兰语 ста́вити (stávyty)、保加利亚语 ста́вя (stávja, “起来；成为；适合；恰当；发生；成长”)、捷克语 staviti (“放置，建造；延迟”)、波兰语 stawić (“放置、建造、种植”)、哥特语 𐍃𐍄𐍉𐌾𐌰𐌽 (stōjan, “判断”)（也许源自 *stōwjan），𐍃𐍄𐌰𐌿𐌰 (staua, “庭、院”)、古英语 stōwian (“阻止，抑制”)、英语 stow 等等。

stovė́ti (第三人称现在时 stóvi，第三人称过去时 stovė́jo)

stovėti的变位

		单数 (vienaskaita)			复数 (daugiskaita)
		第一人称 (pirmasis asmuo)	第二人称 (antrasis asmuo)	第三人称 (trečiasis asmuo)	第一人称 (pirmasis asmuo)	第二人称 (antrasis asmuo)	第三人称 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
陈述 (tiesioginė nuosaka)	现在 (esamasis laikas)	stoviu	stovi	stovi	stovime, stovim	stovite, stovit	stovi
	过去 (būtasis kartinis laikas)	stovėjau	stovėjai	stovėjo	stovėjome, stovėjom	stovėjote, stovėjot	stovėjo
	过去反复 (būtasis dažninis laikas)	stovėdavau	stovėdavai	stovėdavo	stovėdavome, stovėdavom	stovėdavote, stovėdavot	stovėdavo
	将来 (būsimasis laikas)	stovėsiu	stovėsi	stovės	stovėsime, stovėsim	stovėsite, stovėsit	stovės
虚拟 (tariamoji nuosaka)		stovėčiau	stovėtum, stovėtumei	stovėtų	stovėtumėme, stovėtumėm, stovėtume	stovėtumėte, stovėtumėt	stovėtų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	stovėk, stovėki	testovi, testovie	stovėkime, stovėkim	stovėkite, stovėkit	testovi, testovie

stovėti的分词