ginti

阿羅馬尼亞語

名詞

ginti f

gintã的另一種寫法

立陶宛語

詞源1

來自原始波羅的-斯拉夫語，來自原始印歐語 *gʷʰen-。^[1]

與拉脫維亞語 dzīt^[1]、古普魯士語 guntwei^[1]、波蘭語 gnać (“衝”)^[1]^[2]、古希臘語 θείνω (theínō, “殺”)^[1]、梵語 हन्ति (hánti, “殺害”)^[1]等同源。參見ganýti (“放牧”)。

發音

(giñti)：

動詞

giñti (第三人稱現在時 gẽna，第三人稱過去時 gìnė) ^[3]

(及物) 驅趕（尤指動物）
驅逐

屈折

ginti的變位

		單數 (vienaskaita)				複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	genu	geni	gena		gename, genam	genate, genat	gena
	過去 (būtasis kartinis laikas)	giniau	ginei	ginė		ginėme, ginėm	ginėte, ginėt	ginė
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	gindavau	gindavai	gindavo		gindavome, gindavom	gindavote, gindavot	gindavo
	將來 (būsimasis laikas)	ginsiu	ginsi	gins		ginsime, ginsim	ginsite, ginsit	gins
虚拟 (tariamoji nuosaka)		ginčiau	gintum	gintų		gintumėme, gintumėm, gintume	gintumėte, gintumėt	gintų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	gink, ginki	tegena		ginkime, ginkim	ginkite, ginkit	tegena

ginti的分詞

形容詞 (dalyviai)
		主動	被動
現在		genąs, genantis	genamas
過去		ginęs	gintas
過去反復		gindavęs	—
將來		ginsiąs, ginsiantis	ginsimas
必然分詞		—	gintinas
副詞
特別 (pusdalyvis)		gindamas
半分詞 (padalyviai)	現在	genant
	過去	ginus
	過去反復	gindavus
	將來	ginsiant
行動方式 (būdinys)		ginte, gintinai

同義詞

(驅趕)： varyti
(驅逐)： vyti

衍生詞

(動名詞) ginimas m

動詞

(字首形式)

相關詞

gainioti
- (反身動詞) gainiotis

分詞

gintì m (過去被動)

giñtas 的陽性複數主格形式。

詞源2

發音

(gìnti)：

動詞

gìnti (第三人稱現在時 gìna，第三人稱過去時 gýnė) ^[4]

(及物) 防禦^[5]
阻止

屈折

ginti的變位

		單數 (vienaskaita)				複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	ginù	ginì	gìna		gìname, gìnam	gìnate, gìnat	gìna
	過去 (būtasis kartinis laikas)	gýnau	gýnai	gýno		gýnome, gýnom	gýnote, gýnot	gýno
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	giñdavau	giñdavai	giñdavo		giñdavome, giñdavom	giñdavote, giñdavot	giñdavo
	將來 (būsimasis laikas)	giñsiu	giñsi	giñs		giñsime, giñsim	giñsite, giñsit	giñs
虚拟 (tariamoji nuosaka)		giñčiau	giñtum	giñtų		giñtumėme, giñtumėm, giñtume	giñtumėte, giñtumėt	giñtų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	giñk, giñki	tegìna		giñkime, giñkim	giñkite, giñkit	tegìna

ginti的分詞

形容詞 (dalyviai)
		主動	被動
現在		gìnąs, gìnantis	gìnamas
過去		gýnęs	giñtas
過去反復		giñdavęs	—
將來		giñsiąs, giñsiantis	giñsimas
必然分詞		—	giñtinas
副詞
特別 (pusdalyvis)		giñdamas
半分詞 (padalyviai)	現在	gìnant
	過去	gýnus
	過去反復	giñdavus
	將來	giñsiant
行動方式 (būdinys)		giñte, giñtinai

同義詞

(防禦)： saugoti, sergėti
(阻止)： drausti

衍生詞

動詞

(字首形式)

名詞

(動名詞) gynimas m
gynėjas m / gynėja f
gynyba f
gynikas m
ginklas m

相關詞

(名詞) gyna f

分詞

gintì m (過去被動)

gìntas 的陽性複數主格形式。

來源

↑ ^1.0 ^1.1 ^1.2 ^1.3 ^1.4 ^1.5 Derksen, Rick (2008年) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4)，Leiden, Boston：Brill，ISBN 978 90 04 15504 6，第 197 頁
↑ Brückner, Aleksander (1927年)，“gnać”，Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (波蘭語)，Warsaw：Wiedza Powszechna，第 146 頁
↑ “giñti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
↑ “gìnti” in Balčikonis, op. cit.
↑ “ginti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5

来自“https://zh.wiktionary.org/w/index.php?title=ginti&oldid=7571378”