suprasti
立陶宛語
编辑詞源
编辑su- (“共同”) + prasti (“養成習慣或傾向”)，後半部源自原始印歐語 *pret- (“理解”)。[1]
發音
编辑動詞
编辑supràsti (第三人稱現在時 suprañta，第三人稱過去時 suprãto)
變位
编辑suprasti的變位
| 單數 (vienaskaita) |
複數 (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) |
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| 陳述 (tiesioginė nuosaka) |
現在 (esamasis laikas) |
suprantu | supranti | supranta | suprantame, suprantam |
suprantate, suprantat |
supranta | |
| 過去 (būtasis kartinis laikas) |
supratau | supratai | suprato | supratome, supratom |
supratote, supratot |
suprato | ||
| 過去反復 (būtasis dažninis laikas) |
suprasdavau | suprasdavai | suprasdavo | suprasdavome, suprasdavom |
suprasdavote, suprasdavot |
suprasdavo | ||
| 將來 (būsimasis laikas) |
suprasiu | suprasi | suprass | suprasime, suprasim |
suprasite, suprasit |
suprass | ||
| 虚拟 (tariamoji nuosaka) |
suprasčiau | suprastum, suprastumei |
suprastų | suprastumėme, suprastumėm, suprastume |
suprastumėte, suprastumėt |
suprastų | ||
| 祈使 (liepiamoji nuosaka) |
— | suprask, supraski |
tesupranta, tesuprantie |
supraskime, supraskim |
supraskite, supraskit |
tesupranta, tesuprantie | ||
suprasti的分詞
| 形容詞 (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| 主動 | 被動 | ||
| 現在 | suprantąs, suprantantis | suprantamas | |
| 過去 | supratęs | suprastas | |
| 過去反復 | suprasdavęs | — | |
| 將來 | suprasiąs, suprasiantis | suprasimas | |
| 必然分詞 | — | suprastinas | |
| 副詞 | |||
| 特別 (pusdalyvis) | suprasdamas | ||
| 半分詞 (padalyviai) |
現在 | suprantant | |
| 過去 | supratus | ||
| 過去反復 | suprasdavus | ||
| 將來 | suprasiant | ||
| 行動方式 (būdinys) | supraste, suprastinai | ||
參考資料
编辑- ↑ Derksen, Rick (2015年) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13)，Leiden, Boston：Brill，ISBN 978 90 04 27898 1，第 369 頁