skaityti
立陶宛語
编辑詞源
编辑源自原始波羅的-斯拉夫語 *(s)keit-、*(s)kait-,源自原始印歐語 *(s)kʷoyt-、原始印歐語 *(s)kʷeyt- (“通知”)。同源詞包括拉脫維亞語 skaitīt、俄語 читать (čitatʹ, “閱讀”)、梵語 चेतति (cétati, “察覺,注意到”) 等。[1]
發音
编辑動詞
编辑skaitýti (第三人稱現在時 skaĩto,第三人稱過去時 skaĩtė)
變位
编辑skaityti的變位
單數 (vienaskaita) |
複數 (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) |
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
陳述 (tiesioginė nuosaka) |
現在 (esamasis laikas) |
skaitaũ | skaitaĩ | skaĩto | skaĩtome, skaĩtom |
skaĩtote, skaĩtot |
skaĩto | |
過去 (būtasis kartinis laikas) |
skaičiaũ | skaiteĩ | skaĩtė | skaĩtėme, skaĩtėm |
skaĩtėte, skaĩtėt |
skaĩtė | ||
過去反復 (būtasis dažninis laikas) |
skaitýdavau | skaitýdavai | skaitýdavo | skaitýdavome, skaitýdavom |
skaitýdavote, skaitýdavot |
skaitýdavo | ||
將來 (būsimasis laikas) |
skaitýsiu | skaitýsi | skaitýs | skaitýsime, skaitýsim |
skaitýsite, skaitýsit |
skaitýs | ||
虚拟 (tariamoji nuosaka) |
skaitýčiau | skaitýtum, skaitýtumei |
skaitýtų | skaitýtumėme, skaitýtumėm, skaitýtume |
skaitýtumėte, skaitýtumėt |
skaitýtų | ||
祈使 (liepiamoji nuosaka) |
— | skaitýk, skaitýki |
teskaĩto, teskaĩtai |
skaitýkime, skaitýkim |
skaitýkite, skaitýkit |
teskaĩto, teskaĩtai |
skaityti的分詞
形容詞 (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
主動 | 被動 | ||
現在 | skaĩtąs, skaĩtantis | skaĩtomas | |
過去 | skaĩtęs | skaitýtas | |
過去反復 | skaitýdavęs | — | |
將來 | skaitýsiąs, skaitýsiantis | skaitýsimas | |
必然分詞 | — | skaitýtinas | |
副詞 | |||
特別 (pusdalyvis) | skaitýdamas | ||
半分詞 (padalyviai) |
現在 | skaĩtant | |
過去 | skaĩčius | ||
過去反復 | skaitýdavus | ||
將來 | skaitýsiant | ||
行動方式 (būdinys) | skaitýte, skaitýtinai |
派生詞彙
编辑- suskaitýti (“數數”)
參考資料
编辑- ↑ Derksen, Rick (2015年) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13),Leiden, Boston:Brill,ISBN 978 90 04 27898 1,第 401 頁