skaityti

立陶宛語

詞源

源自原始波羅的-斯拉夫語 *(s)keit-、*(s)kait-，源自原始印歐語 *(s)kʷoyt-、原始印歐語 *(s)kʷeyt- (「通知」)。同源詞包括拉脫維亞語 skaitīt、俄語 читать (čitatʹ, 「閱讀」)、梵語 चेतति (cétati, 「察覺，注意到」) 等。

動詞

skaitýti (第三人稱現在時 skaĩto，第三人稱過去時 skaĩtė)

1. 讀，閱讀

變位

skaityti的變位

		單數 (vienaskaita)				複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	skaitaũ	skaitaĩ	skaĩto		skaĩtome, skaĩtom	skaĩtote, skaĩtot	skaĩto
	過去 (būtasis kartinis laikas)	skaičiaũ	skaiteĩ	skaĩtė		skaĩtėme, skaĩtėm	skaĩtėte, skaĩtėt	skaĩtė
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	skaitýdavau	skaitýdavai	skaitýdavo		skaitýdavome, skaitýdavom	skaitýdavote, skaitýdavot	skaitýdavo
	將來 (būsimasis laikas)	skaitýsiu	skaitýsi	skaitýs		skaitýsime, skaitýsim	skaitýsite, skaitýsit	skaitýs
虛擬 (tariamoji nuosaka)		skaitýčiau	skaitýtum, skaitýtumei	skaitýtų		skaitýtumėme, skaitýtumėm, skaitýtume	skaitýtumėte, skaitýtumėt	skaitýtų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	skaitýk, skaitýki	teskaĩto, teskaĩtai		skaitýkime, skaitýkim	skaitýkite, skaitýkit	teskaĩto, teskaĩtai

skaityti的分詞

形容詞 (dalyviai)
		主動	被動
現在		skaĩtąs, skaĩtantis	skaĩtomas
過去		skaĩtęs	skaitýtas
過去反復		skaitýdavęs	—
將來		skaitýsiąs, skaitýsiantis	skaitýsimas
必然分詞		—	skaitýtinas
副詞
特別 (pusdalyvis)		skaitýdamas
半分詞 (padalyviai)	現在	skaĩtant
	過去	skaĩčius
	過去反復	skaitýdavus
	將來	skaitýsiant
行動方式 (būdinys)		skaitýte, skaitýtinai

派生詞彙

• suskaitýti (「數數」)