matyti

立陶宛語

詞源

可能源自原始波羅的-斯拉夫語 *mat(r)ītei，源自原始印歐語 *met- (「切割、測量」)，並發生了「測量」>「注意」>「觀看」的語意轉變。同源詞包括原始斯拉夫語 *motrìti (「看著，觀看」)、*mětiti (「標記，注意」) 等。

發音

• 國際音標^(幫助): [mɐˈtʲîːtʲɪ]

動詞

matýti (第三人稱現在時 mãto，第三人稱過去時 mãtė)

1. 看，看見

變位

matyti的變位

		單數 (vienaskaita)				複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	mataũ	mataĩ	mãto		mãtome, mãtom	mãtote, mãtot	mãto
	過去 (būtasis kartinis laikas)	mačiaũ	mateĩ	mãtė		mãtėme, mãtėm	mãtėte, mãtėt	mãtė
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	matýdavau	matýdavai	matýdavo		matýdavome, matýdavom	matýdavote, matýdavot	matýdavo
	將來 (būsimasis laikas)	matýsiu	matýsi	matýs		matýsime, matýsim	matýsite, matýsit	matýs
虛擬 (tariamoji nuosaka)		matýčiau	matýtum, matýtumei	matýtų		matýtumėme, matýtumėm, matýtume	matýtumėte, matýtumėt	matýtų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	matýk, matýki	temãto, temãtai		matýkime, matýkim	matýkite, matýkit	temãto, temãtai

matyti的分詞

形容詞 (dalyviai)
		主動	被動
現在		mãtąs, mãtantis	mãtomas
過去		mãtęs	matýtas
過去反復		matýdavęs	—
將來		matýsiąs, matýsiantis	matýsimas
必然分詞		—	matýtinas
副詞
特別 (pusdalyvis)		matýdamas
半分詞 (padalyviai)	現在	mãtant
	過去	mãčius
	過去反復	matýdavus
	將來	matýsiant
行動方式 (būdinys)		matýte, matýtinai

近義詞

• regėti

派生詞彙

• (副詞) bematant

派生自 matyti 的名詞

• (動詞性名詞) mãtymas m
• matýtojas m / matýtoja f

派生自 matyti 的形容詞

• matomas
  • nematomas

派生自 matyti 的動詞

(帶前綴形式):

• numatyti
• pamatyti

相關詞彙

• matyt

參見

• sekti、stebėti、žiūrėti、žvelgti

副詞

matýti

1. (情態) 看來，顯然

   Màno tė́vas matýt bùvo laimìngas. ― 父親看起來很高興。

用法說明

作此詞義解時，通常縮短為 matýt。