sakyti
立陶宛語
编辑詞源
编辑繼承自原始波羅的語 *sek-、*sak-，繼承自原始波羅的-斯拉夫語 *sákīˀtei，源自原始印歐語 *sekʷ- (“說”)。
和拉脫維亞語 sacīt、俄語 сочить (sočitʹ, “放出（液體）”)、德語 sagen (“說”)、英語 say 和拉丁語 inquam (“說”) 同源。對照sekti (“跟隨”)，後者源自e-等級 *sekʷ- (“跟隨”)。
發音
编辑動詞
编辑sakýti (第三人稱現在時 sãko，第三人稱過去時 sãkė)
變位
编辑sakyti的變位
| 單數 (vienaskaita) |
複數 (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) |
第一人稱 (pirmasis asmuo) |
第二人稱 (antrasis asmuo) |
第三人稱 (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| 陳述 (tiesioginė nuosaka) |
現在 (esamasis laikas) |
sakaũ | sakaĩ | sãko | sãkome, sãkom |
sãkote, sãkot |
sãko | |
| 過去 (būtasis kartinis laikas) |
sakiaũ | sakeĩ | sãkė | sãkėme, sãkėm |
sãkėte, sãkėt |
sãkė | ||
| 過去反復 (būtasis dažninis laikas) |
sakýdavau | sakýdavai | sakýdavo | sakýdavome, sakýdavom |
sakýdavote, sakýdavot |
sakýdavo | ||
| 將來 (būsimasis laikas) |
sakýsiu | sakýsi | sakýs | sakýsime, sakýsim |
sakýsite, sakýsit |
sakýs | ||
| 虚拟 (tariamoji nuosaka) |
sakýčiau | sakýtum, sakýtumei |
sakýtų | sakýtumėme, sakýtumėm, sakýtume |
sakýtumėte, sakýtumėt |
sakýtų | ||
| 祈使 (liepiamoji nuosaka) |
— | sakýk, sakýki |
tesãko, tesãkai |
sakýkime, sakýkim |
sakýkite, sakýkit |
tesãko, tesãkai | ||
sakyti的分詞